įveržti

įver̃žti, -ia (į̃veržia), į̃veržė K 1. tr. Š, KŽ veržiant įtempti: Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė J. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos rš. Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia V.Bub. 2. tr. įimti, įsmaugti, suraukti: Tos bliuskos užpakaly į̃veržtos, tę užklota (klostyta), rankovės papūstos būdavo Grš. 3. refl. įsispręsti, įsitempti: Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai Pv. 4. tr. Š, NdŽ, KŽ, DŽ¹ veržiant įspausti, palikti žymę: Apvaros į̃veržė man kojas J. Pilna tarba į̃veržė manie pečius J. Ta kelnių guma ma[n] baisiai į̃veržė Jrb. Kita guma taip į̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda Rdn. Kai reik užsukt [ariant], tai net delnus [vadelės] įver̃žia Gs. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis P.Aviž. | refl. D.Pošk: Apivaras įsìveržė kojon Š. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną], reik jį truputį atleisti S.Dauk. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis I.Simon. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju Krš.

įsiveržtinaĩ adv.: Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką Vaižg. ║ refl. įsirėžti: Grioviai rankose įsìveržė Šd.

5. tr. NdŽ, Skd tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi Bdr. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̃verži – nu i šukuoji Kl. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai Vad. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais A.Vencl. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų rš. | prk.: Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus rš. Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų prš. | refl. tr. Jdr: Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai Kl. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma Šts. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo[je] ten End. 6. tr. sukant įtvirtinti, įsukti: Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant rš. Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti rš. 7. refl. BPII163, SD¹84,191,198, SD41,393, H, R, R104, MŽ, MŽ136, D.Pošk, Sut, K, LL274, ŠT46, KŽ jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: Inpuolu, įsiveržu SD407. Įsiveržiuos N. Įsìveržė vagys į pirklio namus NdŽ. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj[o] insiver̃žt Mrk. Trobo[je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsìveržė banditai Lnk. Vagys į bažnyčią įsìveržė Jrb. Plėšikai įsìveržė vidun Š. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę V.Piet. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą M.Valanč. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų DP246. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo BPII163. Kada tėvas namų žinotų, kurio[je] adyno[je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134–135. Įsiveržė ten šernas PK72. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja Kel1865,194. | prk.: Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę I.Simon. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsìveržė KI307. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų brš. ║ SD¹86 užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba S.Dauk. Kas tik įsìveržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai Krš. 8. refl. srautu įplūsti, įsiskverbti: Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs Kel1852,213. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro rš. Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį V.Aln. Į trobelę įsìveržė srovė lauko oro Db. Iš kur tokie baisi vėjai įsìveržė, čia ne mūso Krš. Įsiveržė šaltis rš. 9. refl. prk. įsitraukti, įnikti į ką: Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti Šts. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos Yl. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus Skp. 10. intr. suduoti, uždrožti: Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną Žal. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti